- pločimas
- plóčimas sm. (1) žr. plocinis 1: Šiandien plóčimai nenusisekę, gal druskos padauginau įdėti Šmn. Pas juos tai ir dirbti gera: žiūrėk, rytą nespėjai dar nė pradalgio išvaryti, o jau ataneša plóčimų bliūdą Šmn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
